Naršyti > Puslapiai

Manyčiau, kiekvienas, ar bent jau beveik kiekvienas verslo įmonės vadovas žino, kad klientas - tai viskas. Klientas neša pinigus, jo dėka įmonė egzistuoja, darbuotojai gauna atlyginimus, o pats vadovas irgi turi darbą. Būtent todėl sakoma, kad kliento noras - įstatymas. Bet kaip nustatome, ar klientas patenkintas gaunama paslauga ar preke?

Viena iš dažniausių problemų, kamuojančių įmones ir trukdančių gauti gerus rezultatus - tai ta pati ISO-9001 standarte apibrėžiama "orientacija į klientą". Vienas iš esminių dalykų, optimizuojant bet kurią įmonę - tai visų be išimties jos padalinių pertvarka tokiu būdu, kad būtų įmanoma bent netiesiogiai įvertinti tokio padalinio naudą, atnešamą klientui, o tuo pačiu - ir įmonei.

Pagrindiniai procesinio (kokybės) valdymo įrankiai (priemonės sėkmingai įmonės veiklai įgyvendinti) - kokie jie yra ir kaip gi juos naudoti?

Iš esmės, visas šias priemones galima suskirstyti į tris grupes:

• strateginės - valdančios visą įmonę ilgalaikėje perspektyvoje
• operacinės - padedančias susieti kasdienę veiklą su ilgalaikiais įmonės tikslais
• taktinės - taikomos kasdienėje veikloje, naudojamos žemesnių grandžių darbuotojų

Ishikawa (fishbone arba ašakinės) diagramos - viena iš populiariausių priemonių, skirtų įmonių organizacinės veiklos analizei, problemų paieškai, rizikų vertinimui, paslaugų ar gamybos procesų optimizavimui ir pan..

Šių diagramų pavadinimas kilęs nuo japonų vadybos eksperto Kaoru Ishikawa pavardės - apie 1960 metus sukurtos diagramos padėjo efektingai optimizuoti Kavasakio laivų statyklų veiklą, o greitai išplito po visą pasaulį.

Apribojimų teorija (angl. Theory of Constraints arba TOC) - labai bendro pobūdžio vadybos metodologija, pirmą kart paskelbta Eliyahu M. Goldratt knygoje "The Goal", 1984 metais.

Pagrindinė Goldratt išsakyta TOC mintis - kad įmonės ar padalinio veiklą paprastai trikdo vos keletas esminių kliūčių (apribojimų), kurias pašalinus ar sutvarkius, veiklos rezultatyvumas žymiai pagerėja. Kartu Goldratt teigia, kad bet kurioje įmonėje ar padalinyje visada galima atrasti bent vieną tokią kliūtį (apribojimą), kuris juntamai trikdo veiklą, blogina jos rezultatus.

Norint aiškiai suvokti, kas yra geriausia praktika, neretai tenka pasiaiškinti, kas gi ta blogiausia praktika. Kodėl tam tikri dalykai turi būti daromi, laikantis tam tikrų nuostatų ir kodėl tos nuostatos yra besąlygiškai geros?

Todėl šį kartą parašysiu apie vieną ganėtinai paprastą, bet toli gražu neakivaizdų atvejį, kuris puikiai demonstruoja, kas yra bloga praktika ir kodėl kai kurie šabloniški sprendimai, dažnam atrodantys netgi abejotinais - neretai yra ne tik geriausi, bet ir vieninteliai duodantys rezultatų.