Naršyti > Puslapiai

Aktyvaus Planavimo Ciklas (APC, kartais dar vadinama "Artendus Planavimo Sesijos" - APS) - tai Pabaltijo šalims adaptuota strateginio įmonių valdymo metodologija, kurią inspiravo Edvardo Demingo darbai, Balanced Scorecard bei LOTS metodologijos, SWOT bei SMART metodikos ir kompleksinės personalo vadybos patirtis. Esminis APC tikslas - sukurti vieningą įmonės valdymo modelį, akcininkų reikalavimus, vertybes bei verslo viziją perkeliant į visus įmonės lygmenis, optimizuojant įmonę ilgalaikiam vystymui. Skirtingai, nei Vakarų šalyse naudojamose metodologijose, į APC yra tiesiogiai įtrauktas kapitalistinis verslo modelis (pridėtinės vertės gamyba). Šiuo metu APC - tai vienintelė Lietuvos sąlygoms pritaikyta procesinio valdymo metodologija.

Procedūrų diagramos (angl. flow chart) - tai vienas iš patogiausių ir galingiausių procesinio valdymo įrankių. Jų paskirtis - vizualiai atvaizduoti įmonėje vykdomus darbus, jų tarpusavio sąryšius bei naudojamus duomenis. Vienas iš didžiausių šių diagramų privalumų - jas labai patogu piešti tiesiog ant lapo popieriaus, o nupieštas - galima lengvai ir greitai taisyti ir gerinti.

Yra nemažai diagramų rūšių, tinkamų procedūroms piešti, tačiau populiariausios yra dvi - tai vadinamosios vertikalios diagramos, detalizuojančios skirtinguose darbų etapuose panaudojamus duomenis bei "švediškos" arba "plaukimo takelių" diagramos, detalizuojančios atsakomybes. Nors pirmoji diagramų rūšis sąlyginai vadinama vertikalia, galimas ir horizontalus variantas, tiesiog vertikalus populiaresnis ir patogesnis. Deja, idealaus procesų diagramų varianto nėra: tenka detalizuoti arba atsakomybes, arba duomenis, tuo tarpu universaios schemos dažniausiai būna pernelyg griozdiškos ir sudėtingos, kad jas apsimokėtų naudoti praktikoje. Kai kuriais atvejais, vykdant procesų optimizaciją, piešiamos iškarto dvi schemos: viena - atsakomybėms, kita - duomenims atvaizduoti.

LOTS (nuo žodžio locmanas - šved. lotsman) - tai strateginio įmonių planavimo metodologija, itin paplitusi Skandinavijos šalyse, paskutiniu metu populiarėjanti visame pasaulyje.

Metodologija yra pagrįsta LOTS "molekule" - paprastu Demingo ciklo finansiniu ekvivalentu, susietu su įmonės strateginio planavimo reikalavimais.

Tarp LOTS naudotojų - tokios žinomos kompanijos, kaip AT&T, Nordea, BENNETT, SEB, Radison SAS Hotels, Ericsson, IKEA, Vodafone, SAAB Ericsson Space, PricewaterhouseCoopers, Tele 2, Telenor, Telia, Tera Pak, SAS, Scandic Hotels, Astra Tech Inc., SEMPER, DnB NOR Finance, Swedish Hockey, Sankyo Pharma.

SWOT (nuo angl. Strengths, Weaknesses, Opportunities, Treats - Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Pavojai - SSGP) - tai greito planavimo metodika, leidžianti mažomis laiko sąnaudomis įvertinti esamą situaciją ir atrasti greitus sprendimus, kurie leistų minimaliomis sąnaudomis (pasinaudojant esamomis įmonės stiprybėmis) greitai pagerinti situaciją ir išvengti rizikų. Metodika buvo sukurta marketinginiams tikslams - efektyviam rinkos įsisavinimo planavimui, tačiau ilgainiui pasiteisino, kaip visų rūšių įmonių padaliniams tinkama.

BSC SWOT arba Balanced Scorecard SWOT analizė - tai adaptuota SWOT metodika, ištaisanti vieną iš pagrindinių SWOT problemų - visišką nestruktūruotumą pagal veiklos sritis bei dalinai pataisanti SWOT trūkumus, neleidžiančius kurti tarpusavyje susietus planus paskiriems įmonės padaliniams. BSC SWOT analizę 2001 metais sukūrė procesinio valdymo ekspertai Lenartas Norbergas (Lennart Norberg) ir Teris Braunas (Terry Brown).