Pareto principas

Pareto principas, dar žinomas, kaip 80 ir 20 taisyklė, faktorių negausumo dėsnis ir pan., teigia, kad daugelio įvykių atveju, apie 80 procentų reiškinių kyla dėl 20 procentų priežasčių. Dėsnį atrado Italijos ekonomistas Vilfredas Paretas (Vilfredo Pareto), kuris pastebėjo, jog 80 procentų visų pajamų Italijoje gauna vos 20 procentų žmonių. Versle šis dėsnis plačiai žinomas: dažnai 80 procentų pardavimų tenka maždaug 20 procentų klientų.

Nors Pareto principas nėra visagalis, labai dažnai pastebimi panašūs reiškiniai, kuriuos būtų galima pavadinti 90/10, 70/30, 98/2 ir panašiomis taisyklėmis. Kita vertus, būna ir atvejų, kai tokie pasiskirstymai nėra atrandami.

Verslo procesų vadyboje Pareto principas turėtų būti taikomas kiek įmanoma plačiau: jis leidžia mažomis sąnaudomis greitai pagerinti kokybę, sumažinti savikainą ir optimizuoti procesus. Praktikoje tai atliekama, vykdant statistinę priežasčių ir pasekmių analizę, pvz., dėl ko gaunami patys neigiamiausi balai, tiriant klientų pasitenkinimą, kokios klientų kreipimųsi priežastys, kokios prekių gabenimo uždelsimo priežastys, kokios gedimų priežastys ir t.t..

Idealiu atveju Pareto principas gali būti dvipusis: 80 procentų klientų kreipimųsi gali būti dėl 20 procentų priežasčių, o 20 procentų klientų kreipimųsi gali tekti 80 procentų visų išlaidų. Todėl kartais kalbama ir apie tai, kad egzistuoja 64/4 dėsnis.

Žemiau esančioje diagramoje - gan tipiškas praktinis priežasčių ir pasekmių pasiskirstymas: didžiausią kiekį klientų kreipimųsi dėl neveikiančio elektroninio pašto per mėnesį sukelia pavienis serverio neveikimo atvejis. Tai reiškia, kad įvedus kraštutinai griežtą serverio priežiūros kontrolę, klientų kreipimųsi skaičių galima būtų sumažinti vos ne dvigubai.

Paskutinį kartą keistas 14:06 Sek, 24 Vas 2008 , keitimus įvykdė Main. Peržiūrėtas 11,595 kartų Children Susiję puslapiai Pasidalinti