Metodologijų palyginimas

Egzistuoja daug procesinio valdymo metodologijų, kurios gerokai skiriasi skirtingais savo aspektais, pritaikomumu, abstrakcija, etc.. Nesigilinant į labai specifinius modelius (pvz., skirtus išimtinai programinei įrangai ar pan.), visada norisi apibendrinti ir palyginti populiaresnes metodologijas, pvz., ITIL, ISO-9000, CMM, Six Sigma, CobIT - tiesiog tam, kad būtų galima įvertinti, kiek kurią metodologiją apsimoka diegti, kiek tai sunku, kokioje srityje ją labiau verta naudoti.

Praktikoje, dažniausiai nepakanka apsiriboti viena metodologija (nors neretai tokių metodologijų specialistai bando pateikti jas, kaip universalias) - didesnės kompanijos dažniausiai naudoja skirtingas metodologijas skirtingiems veiklos aspektams ar net skirtingoms verslo sritims, pvz., IBM naudoja ISO-9000, CMM, ITIL, Six Sigma ir dar keletą nuosavų metodologijų, Motorola naudoja ISO-9000, CMM, CMMI ir Six Sigma, etc.

Čia pabandytume duoti bendrą kelių populiarių metodologijų apžvalgą, paremtą Computerworld bei Gartner tyrimais bei mūsų pačių pastebėjimais.

Capability Maturity Model Integration (CMMI)

• Rėmėjai: Software Engineering Institute, Carnegie Mellon University
• Kas tai yra: CMMI - tai nauja CMM karta, pritaikyta trims sritims: programinei įrangai kurti (Capability Maturity Model for Software, SW-CMM), sistemoms projektuoti (Systems Engineering Capability Model, SECM), integruotų produktų kūrimui (Integrated Product Development Capability Maturity Model, IPD-CMM). SW-CMM - tai tiesioginis CMM palikuonė, skirta programinės įrangos kūrimui bei priežiūrai. SW-CMM leidžia vertinti kompanijas 5 lygiais: 1 (pradinis), 2 (valdomas), 3 (apibrėžtas), 4 (prognozuojamas) and 5 (optimizuojantis).
• Privalumai: gili modelio detalizacija. Labai gerai pritaikytas programinę įrangą kuriančioms kompanijoms. Fokusuojasi į nuolatinį gerinimą, o ne tik į sertifikavimą. Pritaikytas savęs įvertinimui. Sertifikavimasis šiam modeliui atveria JAV karinės pramonės rinkas.
• Apribojimai: neliečia operacinio lygmens, pvz., saugumo, pakeitimų valdymo, konfigūracijų valdymo, resursų valdymo, gedimų šalinimo, klientų aptarnavimo. Modelis nustato tikslus, bet nepateikia metodų tikslams pasiekti (pvz., CMMI teigia, kad turi būti atliekama reikalavimų analizė, bet nieko nesako apie tai, kaip tai daryti).
• Alternatyvos: bet kurios programinės įrangos kūrimo projektų metodologijos.

Control Objectives for Information and Related Technology (CobiT)

• Rėmėjai: Information Systems Audit and Control Association and the IT Governance Institute
• Kas tai yra: į auditus orientuotas reikalavimų rinkinys, padedantis apibrėžti IT procesus, praktikas ir kontrolės metodus. Orientuotas į rizikų mažinimą, fokusuojasi į integralumą (visapusiškumą), patikimumą ir saugumą. Adresuojamos keturios sritys (domenai): planavimas ir organizavimas, pirkimas ir implementavimas, teikimas ir palaikymas, monitoringas. Turi šešis brandos lygius, gan primenančius CMM.
• Privalumai: labai geri pasitikrinimo sąrašai, skirti IT. Priverčia IT užsiimti savarankišku rizikų valdymu, o ne tik tuo, ką tiesiogiai priverčia daryti kitos metodologijos. Itin gerai integruojasi su ITIL. Būtinas kompanijoms, kurių akcijos (ar kurių motininių bendrovių akcijos) yra kotiruojamos anglosaksiškose biržose (dėl Sarbanes-Oxley reikalavimų). Labai gerai integruojasi su bendromis vadybinėmis (pvz., Balanced Scorecard) ir finansų valdymo (pvz., Activity Based Costing - ABC) metodologijomis.
• Apribojimai: apibrėžia, kas turi būti padaryta, bet nepasako kaip, nepateikia pavyzdinių praktikų. Tiesiogiai nesusiriša su programinės įrangos kūrimo metodologijomis ar IT paslaugomis. Nesuteikia nuolatinio procesų gerinimo priemonių.
• Alternatyvos: finansinės kontrolės ir saugumo valdymo metodologijos kartu su ITIL, FITS ar pan. IT valdymo metodologijomis.

IT Infrastructure Library (ITIL)

• Rėmėjai: The U.K. Office of Government Commerce, Pink Elephant ir kiti
• Kas tai yra: geriausių IT valdymo praktikų rinkinys, skirtas bendrai IT vadybai ir IT operacijų valdymui. Nagrinėja svarbiausias IT veiklų sritis, pvz., klientų aptarnavimą, gedimų šalinimą, pakeitimų valdymą, resursų valdymą, paslaugų lygio valdymą ir t.t.. ITIL itin populiarus Europoje, jo pagrindu yra sukurta ir modifikuotų metodologijų, pvz., Alignability, FITS, MOF ir pan..
• Privalumai: Gerai atidirbta, visapusiška, labai detali ir tikslinga metodologija, skirta IT gamybos ir paslaugų valdymui, pradedant naujų paslaugų kūrimu ir baigiant galutinio kliento aptarnavimu. Suteikia stiprias priemones nuolatiniam procesų gerinimui (problemų valdymas, pateikiamumo valdymas). Gerai suderinama su CMM, CobIT, ISO-9000, turi priemones suderinimui su saugumo bei finansų valdymo metodologijomis. Skirtingai nuo CobIT, ITIL gan nesunkiai pritaikomas ne IT sektoriaus paslaugų kompanijoms.
• Apribojimai: iki antros versijos praktiškai nenagrinėjo priemonių, skirtų procesinio valdymo diegimui ir vystymui, trečioje versijoje šie apribojimai pataisyti, tačiau kol kas (2008 metų pradžioje) nėra pakankamo kiekio trečiosios ITIL versijos specialistų. Efektyvus ITIL panaudojimas labai priklauso nuo ITIL specialistų patirties, ypač - bendrųjų vadybinių metodologijų (pvz., Balanced Scorecard) išmanymo.
• Alternatyvos: kitos ITIL pagrindu sukurtos metodologijos, CRM, įvairios savadarbės IT veiklos gerinimo metodikos.

Six Sigma

• Rėmėjai: Motorola, General Motors
• Kas tai yra: statistine analize pagrįstas procesų gerinimo modelis, orientuotas į kokybės supratimą kliento ar naudotojo akimis. Nustato paslaugų arba kokybės lygius ir matuoja nuokrypius nuo jų. Procesai valdomi per išplėstą Demingo (Plan-Do-Check-Act) ciklą, vadinamą DMAIC (Define, Measure, Analyze, Improve, Control). Visos problemos sprendžiamos dviem būdais: arba intensyviai gerinant produkto (ar paslaugos) kokybę, arba kuriant kardinaliai naują produktą, kuris neturėtų tokių defektų.
• Privalumai: duomenimis paremtas metodas, kuris nuolat ieško pirminių verslo problemų priežasčių ir jas šalina. Atsižvelgia į kokybės kainą. IT sferoje geriausiai pritaikoma klientų aptarnavime ir problemų sprendime. Nesunkiai pritaikoma, gerinant IT gamybos bei programavimo kokybę ir kaštus. Itin tinka ten, kur dirba dideli kiekiai (šimtai ar tūkstančiai) žmonių.
• Apribojimai: Six Sigma buvo sukurta, kaip gamybinė metodologija, todėl sunkiau pritaikoma procesų bei paslaugų gerinimui, ypač tose srityse, kurios nesukuria statistikai pakankamo skaičių srauto.
• Alternatyvos: bet kokie statistinės analizės metodai, kombinuoti su kitomis metodologijomis apibrėžtų procesų kokybės rodikliais.

ISO 9000

• Rėmėjai: International Standards Organization
• Kas tai yra: į klientą orientuotų aukšto lygio auditavimui pritaikytų standartų rinkinys, aprašantis vadybos sistemų reikalavimus. Esminis tikslas - užtikrinti procesų (ne paslaugų ar produktų) kontrolę, atkartojamumą ir pakankamą dokumentavimą.
• Privalumai: gerai atidirbta ir visapusiška metodologija. Žinoma visame pasaulyje, Europos Sąjungoje - iš esmės privaloma valstybinių organizacijų tiekėjams. Pritaikoma ir programinės įrangos kūrimui, ir IT operacijų valdymui, ir paslaugų teikimui.
• Apribojimai: negamybinėse organizacijose, ypač - IT versle, turi būti adaptuojama. Orientuota į procesų kontroliuojamumą ir atkartojamumą, bet ne į konkrečius veiklos gerinimo metodus. Nesuteikia efektyvių priemonių procesų analizei bei problemų paieškai.
• Alternatyvos: standarto atveju alternatyvos nėra, kitais atvejais - aukšto lygio metodologijos, pvz., Balanced Scorecard kartu su operacinio lygio metodologijomis, pvz., ITIL.

Tags: procesai, įvadas, palyginimas Paskutinį kartą keistas 16:44 Šešt, 2 Vas 2008 , keitimus įvykdė Main. Peržiūrėtas 17,659 kartų Children Susiję puslapiai Pasidalinti