Aktyvaus Planavimo Ciklas (5 vs 6) | Main
Redaguoti versiją
← Compare with Previous Revision | | Main
Redaguoti versiją
Compare with Next Revision → | Content | | Line #1 |
Line #1 |
| - | '''Artendus Planavimo Sesijos''' (APS) - tai Pabaltijo šalims adaptuota strateginio įmonių valdymo metodologija, kurią inspiravo Edvardo Demingo darbai, [[Balanced Scorecard]] metodologija, [[SWOT]] bei [[SMART]] metodikos bei kompleksinės personalo vadybos patirtis. Esminis APS tikslas - sukurti vieningą įmonės valdymo modelį, akcininkų reikalavimus, vertybes bei verslo viziją perkeliant į visus įmonės lygmenis, optimizuojant įmonę ilgalaikiam vystymui. Šiuo metu APS - tai vienintelė Lietuvos sąlygoms pritaikyta procesinio valdymo metodologija. | + | '''Artendus Planavimo Sesijos''' (APS) - tai Pabaltijo šalims adaptuota strateginio įmonių valdymo metodologija, kurią inspiravo Edvardo Demingo darbai, [[Balanced Scorecard]] bei [[LOTS]] metodologijos, [[SWOT]] bei [[SMART]] metodikos ir kompleksinės personalo vadybos patirtis. Esminis APS tikslas - sukurti vieningą įmonės valdymo modelį, akcininkų reikalavimus, vertybes bei verslo viziją perkeliant į visus įmonės lygmenis, optimizuojant įmonę ilgalaikiam vystymui. Šiuo metu APS - tai vienintelė Lietuvos sąlygoms pritaikyta procesinio valdymo metodologija. |
| | | | |
| | Esminės problemos, su kuriomis susiduriama, diegiant procesinį valdymą Lietuvoje - tai akcininkų vadybinės patirties trūkumas, neatitikimai tarp įmonės vadovybės suvokiamų tikslų ir akcininkų norų, skirtingas įmonės valdymo supratimas skirtinguose įmonės padaliniuose, kontrolės metodų fragmentiškumas, ilgalaikės kontrolės trūkumas, planavimo neefektyvumas, praraja tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės. Dar daugiau - Lietuvoje nėra susiformavusi procesinė darbo veiklos kultūra: darbuotojai pripratę dirbti chaoso sąlygomis. Dėl daugelio šių problemų įmonės veiklos optimizavimas neretai tampa beveik neįgyvendinamu, o įprastos metodologijos diegiamos kraštutinai sunkiai ir nesėkmingai. Siekiant maksimaliai akcentuoti ir kontroliuoti procesinio valdymo metodų planavimą bei užtikrinti ilgalaikį procesinio valdymo diegimą, ir buvo sukurta APS metodologija. | | Esminės problemos, su kuriomis susiduriama, diegiant procesinį valdymą Lietuvoje - tai akcininkų vadybinės patirties trūkumas, neatitikimai tarp įmonės vadovybės suvokiamų tikslų ir akcininkų norų, skirtingas įmonės valdymo supratimas skirtinguose įmonės padaliniuose, kontrolės metodų fragmentiškumas, ilgalaikės kontrolės trūkumas, planavimo neefektyvumas, praraja tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės. Dar daugiau - Lietuvoje nėra susiformavusi procesinė darbo veiklos kultūra: darbuotojai pripratę dirbti chaoso sąlygomis. Dėl daugelio šių problemų įmonės veiklos optimizavimas neretai tampa beveik neįgyvendinamu, o įprastos metodologijos diegiamos kraštutinai sunkiai ir nesėkmingai. Siekiant maksimaliai akcentuoti ir kontroliuoti procesinio valdymo metodų planavimą bei užtikrinti ilgalaikį procesinio valdymo diegimą, ir buvo sukurta APS metodologija. |
| Line #32 |
Line #32 |
| | * [[SWOT]] | | * [[SWOT]] |
| | | | |
| - | | + | Tarp APS metodologijos naudotojų Lietuvoje - Ultrapramogos, Ogmios Centras, Ranga IV. |
| | | | |
| | | | |
|
Išplėstinis persukimas
Išorinės nuorodos