Aktyvaus Planavimo Ciklas (2 vs 3) | Main
Redaguoti versiją
← Compare with Previous Revision | | Main
Redaguoti versiją
Compare with Next Revision → | Content | | Line #1 |
Line #1 |
| - | Artendus Planavimo Sesijos (APS) - tai Pabaltijo šalims adaptuota strateginio procesinio valdymo planavimo metodologija, kurią inspiravo [[Balanced Scorecard]], [[Six Sigma]] ir [[SWOT]] metodologijos bei metodikos. Esminis APS tikslas - sukurti vieningą įmonės valdymo modelį, akcininkų reikalavimus, vertybes bei verslo viziją perkeliant į visus įmonės lygmenis, optimizuojant įmonę ilgalaikiam vystymui. Šiuo metu APS - tai vienintelė lietuviška procesinio valdymo metodologija. | + | '''Artendus Planavimo Sesijos''' (APS) - tai Pabaltijo šalims adaptuota strateginio procesinio valdymo planavimo metodologija, kurią inspiravo [[Balanced Scorecard]], [[Six Sigma]] ir [[SWOT]] metodologijos bei metodikos. Esminis APS tikslas - sukurti vieningą įmonės valdymo modelį, akcininkų reikalavimus, vertybes bei verslo viziją perkeliant į visus įmonės lygmenis, optimizuojant įmonę ilgalaikiam vystymui. Šiuo metu APS - tai vienintelė lietuviška procesinio valdymo metodologija. |
| | | | |
| | Esminės problemos, su kuriomis susiduriama, diegiant procesinį valdymą Lietuvoje - tai akcininkų vadybinės patirties trūkumas, neatitikimai tarp įmonės vadovybės suvokiamų tikslų ir akcininkų norų, skirtingas įmonės valdymo supratimas skirtinguose įmonės padaliniuose, kontrolės metodų fragmentiškumas, ilgalaikės kontrolės trūkumas, planavimo neefektyvumas, praraja tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės. Dar daugiau - Lietuvoje nėra susiformavusi procesinė darbo veiklos kultūra: darbuotojai pripratę dirbti chaoso sąlygomis. Dėl daugelio šių problemų įmonės veiklos optimizavimas neretai tampa beveik neįgyvendinamu, o įprastos metodologijos diegiamos kraštutinai sunkiai ir nesėkmingai. Siekiant maksimaliai akcentuoti ir kontroliuoti procesinio valdymo metodų planavimą bei užtikrinti ilgalaikį procesinio valdymo diegimą, ir buvo sukurta APS metodologija. | | Esminės problemos, su kuriomis susiduriama, diegiant procesinį valdymą Lietuvoje - tai akcininkų vadybinės patirties trūkumas, neatitikimai tarp įmonės vadovybės suvokiamų tikslų ir akcininkų norų, skirtingas įmonės valdymo supratimas skirtinguose įmonės padaliniuose, kontrolės metodų fragmentiškumas, ilgalaikės kontrolės trūkumas, planavimo neefektyvumas, praraja tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės. Dar daugiau - Lietuvoje nėra susiformavusi procesinė darbo veiklos kultūra: darbuotojai pripratę dirbti chaoso sąlygomis. Dėl daugelio šių problemų įmonės veiklos optimizavimas neretai tampa beveik neįgyvendinamu, o įprastos metodologijos diegiamos kraštutinai sunkiai ir nesėkmingai. Siekiant maksimaliai akcentuoti ir kontroliuoti procesinio valdymo metodų planavimą bei užtikrinti ilgalaikį procesinio valdymo diegimą, ir buvo sukurta APS metodologija. |
|
Išplėstinis persukimas
Išorinės nuorodos