Aktyvaus Planavimo Ciklas (1 vs 2) | Main Redaguoti versiją | | Main Redaguoti versiją Compare with Next Revision → | Content | Line #1 |
Line #1 |
- | Artendus Planavimo Sesija (APS) - tai Pabaltijo šalims adaptuota strateginio planavimo sistema, kurią inspiravo [[Balanced Scorecard]], LOTS ir [[Six Sigma]] metodologijos. Esminis APS tikslas - sukurti vieningą įmonės valdymo modelį, akcininkų reikalavimus, vertybes bei verslo viziją perkeliant į visus įmonės lygmenis, optimizuojant įmonę ilgalaikiam vystymui. Šiuo metu APS - tai vienintelė lietuviška procesinio valdymo metodologija. | + | Artendus Planavimo Sesijos (APS) - tai Pabaltijo šalims adaptuota strateginio procesinio valdymo planavimo metodologija, kurią inspiravo [[Balanced Scorecard]], [[Six Sigma]] ir [[SWOT]] metodologijos bei metodikos. Esminis APS tikslas - sukurti vieningą įmonės valdymo modelį, akcininkų reikalavimus, vertybes bei verslo viziją perkeliant į visus įmonės lygmenis, optimizuojant įmonę ilgalaikiam vystymui. Šiuo metu APS - tai vienintelė lietuviška procesinio valdymo metodologija. |
| | | |
| + | Esminės problemos, su kuriomis susiduriama, diegiant procesinį valdymą Lietuvoje - tai akcininkų vadybinės patirties trūkumas, neatitikimai tarp įmonės vadovybės suvokiamų tikslų ir akcininkų norų, skirtingas įmonės valdymo supratimas skirtinguose įmonės padaliniuose, kontrolės metodų fragmentiškumas, ilgalaikės kontrolės trūkumas, planavimo neefektyvumas, praraja tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės. Dar daugiau - Lietuvoje nėra susiformavusi procesinė darbo veiklos kultūra: darbuotojai pripratę dirbti chaoso sąlygomis. Dėl daugelio šių problemų įmonės veiklos optimizavimas neretai tampa beveik neįgyvendinamu, o įprastos metodologijos diegiamos kraštutinai sunkiai ir nesėkmingai. Siekiant maksimaliai akcentuoti ir kontroliuoti procesinio valdymo metodų planavimą bei užtikrinti ilgalaikį procesinio valdymo diegimą, ir buvo sukurta APS metodologija. |
| | | |
| + | Pagal APS, visas procesinio valdymo diegimas vykdomas, remiantis Demingo ciklu: pirmuose etapuose apibrėžiama įmonės vizija, misija, vertybės, tai susiejama su įmonės veiklomis bei planais, kitose sesijose kaskart detalizuojant ir gilinant apibrėžimus bei tikslinant planavimą. Dėl tokio priėjimo procesinis valdymas tampa priimtinu netgi įmonėms, visiškai neturinčioms veiksmingų vadybos sistemų, rodiklių ar metrikų skaičiavimo. |
| | | |
| + | Planavimas vykdomas iš viršaus į apačią: pradedant bendra akcininkų ir aukščiausios vadovybės sesija, kurioje apibrėžiama misija, vizija ir vertybės, o tuo remiantis, jau vykdomas finansinis planavimas, pradedant pirmąjį tobulinimo ciklo etapą. Kitose sesijose yra vykdomas detalesnis planavimas paskiruose įmonės padaliniuose, o dar vėliau - ir smulkesniuose struktūriniuose vienetuose. Planavimo ciklai vykdomi iteratyviai, kaskart vis giliau detalizuojant įmonės veiklas ir koreguojant bendrą vadybos sistemą taip, kad ji atitiktų kintančią rinkos bei pačios įmonės situaciją. |
| | | |
| + | Visa įmonės veikla yra planuojama, remiantis [[Balanced Scorecard]] bendraisiais reikalavimais (Rinka, Finansai, Personalas, Procesai) bei vykdant trumpą [[SWOT]] analizę, skirtą gerinimo programų sukūrimui, kiekvienam iš įmonės vystymo aspektų. Remiantis analizių duomenimis, sukuriamas metinis visos įmonės veiklos planas, kurio įgyvendinimas yra kontroliuojamas ir koreguojamas kitoje sesijoje. |
| | | |
|